La Balmos Dievo Motina (Mare de Déu de la Balma)

Zoritos del Maestrazgo (Valensijos bendruomenės) marijoniškas pamaldumas

Dokumentuotoje vietovėje Balmos vietovė buvo gyvenamoji ir garbinimo vieta nuo priešistorinių laikų, ir išliko šventa vieta įvairiais laikotarpiais. Viduramžiais čia dokumentuojamas pamaldumas Šv. Marijai Magdalietei ir Šv. Blezui. Pati Marijos šventovė dokumentuojama bent nuo XIV a., kai kalbama apie trigubą pamaldumą: Šv. Marijai Magdalietei, Šv. Blezui ir Mergelei Marijai. Pirmosios piligriminės kelionės pas Balmos Mergelę užfiksuotos jau XV a. Bent nuo XVIII a. šventovė išgarsėjo kaip piligrimystės vieta žmonėms, kurie buvo laikomi „apsėstais“ arba kenčiančiais nuo nervų sutrikimų; daugelis atvyko iš Kasteljono, Teruelio ir Aragono miestų (Kaspės ir kitų miestų). Dabartinė istoriografija šiuos atvejus daugiausia interpretuoja kaip ligas, tokias kaip epilepsija.

Pagrindiniai duomenys

Kilmė ir istorija

Dokumentuotoje vietovėje Balmos vietovė buvo gyvenamoji ir garbinimo vieta nuo priešistorinių laikų, ir išliko šventa vieta įvairiais laikotarpiais. Viduramžiais čia dokumentuojamas pamaldumas Šv. Marijai Magdalietei ir Šv. Blezui. Pati Marijos šventovė dokumentuojama bent nuo XIV a., kai kalbama apie trigubą pamaldumą: Šv. Marijai Magdalietei, Šv. Blezui ir Mergelei Marijai. Pirmosios piligriminės kelionės pas Balmos Mergelę užfiksuotos jau XV a. Bent nuo XVIII a. šventovė išgarsėjo kaip piligrimystės vieta žmonėms, kurie buvo laikomi „apsėstais“ arba kenčiančiais nuo nervų sutrikimų; daugelis atvyko iš Kasteljono, Teruelio ir Aragono miestų (Kaspės ir kitų miestų). Dabartinė istoriografija šiuos atvejus daugiausia interpretuoja kaip ligas, tokias kaip epilepsija.

Vietinė tradicija Marijos pamaldumo ištakas sieja su Mergelės apsireiškimu oloje piemeniui apie 1332–1333 m. (kartais minimi 1308 m.), kuris neturėjo rankos arba buvo sužeista. Pasak šios legendos, piemuo, ieškodamas prieglobsčio, pamatė švytėjimą ir oloje rado Mergelės atvaizdą; Mergelė paprašė jo ten pastatyti atsiskyrėlio buveinę, o piemuo stebuklingai atgavo ranką. Šis apsireiškimų ir rankos išgijimo stebuklo pasakojimas yra pamaldi tradicija, kurios nepatvirtina šiuolaikiniai istoriniai dokumentai, nors jis giliai įsišaknijęs liaudies atmintyje.

Atvaizdas ir šventovė

Atvaizdas gerbiamas La Balmos Dievo Motinos šventovėje – oloje, įsikūrusioje natūralioje uolų pastogėje virš Bergantes upės, maždaug už 3 km nuo Zorita del Maestrazgo miesto (Kasteljono provincija). Architektūriniu požiūriu tai pusiau pastatas, pusiau grota, daugiausia renesanso stiliaus, o statybos vyko XVI–XVIII a. Pastatą sudaro bažnyčia, buvę svečių namai ir kiti ūkiniai pastatai, visi paslėpti uolėtoje įduboje virš Bergantes upės. Šventovė yra paskelbta istoriniu-meniniu paminklu ir kultūrinės svarbos vieta.

Globa ir karūnavimas

Vietos tradicijoje La Balmos Mergelė pristatoma kaip regiono globėja ir ypač kaip užtarėja sergant ligomis, kurios anksčiau buvo siejamos su demonų apsėdimu ar psichikos bei nervų sutrikimais. Naudotuose šaltiniuose nėra dokumentuotas joks oficialus dekretas, skelbiantis ją kanonine Zorita del Maestrazgo ar bet kurio kito rajono globėja; todėl jos teisinis globėjos šventosios titulas nėra užfiksuotas. Taip pat nėra jokių kanoninių ar pontifikalinių karūnavimo įrašų, todėl nėra dokumentuotas joks kanoninis karūnavimas.

Šventė ir atsidavimas

Šaltiniuose, kuriais buvo remtasi, nėra aiškiai nurodyta konkreti pagrindinė liturginė šventė, skirta šiam pamaldumui; specializuotoje literatūroje minimos piligriminės kelionės, siekiančios XV amžių, tačiau tiksli data nenurodyta, todėl šventė lieka nedokumentuota. Ryškiausias šio pamaldumo bruožas yra istorinis ryšys su „piktybinių“ ar „apsėstųjų“, t. y. žmonių, turinčių psichikos ar neurologinių sutrikimų, kurie buvo atvežti į šventovę prašyti Mergelės Marijos užtarimo, išgijimo paieškomis. Todėl ji ypač šaukiama kaip tų, kurie kenčia nuo psichinių ligų ir dvasinių negalavimų, užtarėja liaudiškojo pamaldumo, kuriame derinami atgailos ir įžadų elementai, rėmuose.

Ryšys su rožiniu

Išnagrinėti šaltiniai (piligriminių kelionių tyrimai, oficialūs turistiniai ir kultūros portalai) nerodo konkretaus šio pamaldumo ryšio su Rožinio brolijomis, Rožinio šventėmis ar savitomis jo maldos praktikomis, viršijančiomis bendrą Marijos maldos praktiką piligriminėse kelionėse ir įprastose šventėse.